Курсовая: Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika

Informacinių inovacijų įdiegimo strategija ir taktika

(kursinis darbas)

Vilnius, 1998

Turinys:

Anotacijos (lietuvių ir anglų kalbomis) 3

1. Įvadas 5

2. Inovacijų reikšmė 6

3. Inovacinių veiksmų planavimas valstybės mastu.

Tendencijos Europos Sąjungoje 7

4. Inovacinių technologijų programa ESPRIT 12

5. Strateginė technologijų vadyba, jos sudedamosios dalys.

Lietuvos aktualijos 16

6. Išvados 22

7. Literatūros sąrašas 23

8. Priedai 24

Anotacija

Kursinio darbo tikslas buvo išnagrinėti informacinių

inovacijų įdiegimo aspektus, problemas, aptarti būdus ir

nušviesti bendras vystymosi tendencijas šioje srityje.

Kursiniame darbe pateikiama informacinių inovacijų analizė,

apibrėžimas, jų vieta kitų inovacijų tarpe.

Išnagrinėtos bendros tendencijos Europoje informacinių

inovacijų vystymo srityje, taip pat pateikta trumpa konkrečios

programos apžvalga su prioritetinėmis sritimis ir konkrečiu

jų finansavimo planu. Apžvelgiant tendencijas Europoje buvo

stengiamasi akcentuoti tai, kas gali būti labiausiai aktualu Lietuvai.

Žinia, kad ne visos Europoje sprendžiamos problemos jau atėjo

iki mūsų. O kai kurios, kurias mes sprendžiame dabar, Europoje

buvo išspręstos jau anksčiau. Dėl šios

priežasties kursiniame darbe taip plačiai aptarti Europos

Sąjungos institucijų darbai. Ir galiausiai pabandyta

panagrinėti šiuo metu vykstančias inovacijas vienoje iš

informacinių inovacijų sričių (kaip standartinės)

Lietuvoje.

Summary

The purpose of this work was to review aspects of implementing information

innovations, their problems, make analysis of methods and throw a light on

the current situation.

There are analysis of information innovations, definition, their place among

other innovations. Common tendencies in implementing Europe’s information

innovations are listed in this work too. Here you’ll find short review of

concrete program (ESPRIT), with basic spheres and financial plan listed. When

making review of basic tendencies in Europe the main attention was paid to

most actual of them for Lithuania. It’s known that not all problems, actual

for EU, are important for us too (they didn’t come yet). And some of them,

which are already solved in EU, are very actual for us now. That;s why so

great attention was paid to works of EU institutions. Finally, it was made

attempt to review current Lithuania’s innovations problems in small group of

information innovations (this small group was taken for example as common).

I. Įvadas

Prieš pradedant nagrinėti informacinių inovacijų

įdiegimo strategiją ir taktiką reiktų

apsibrėžti kas tai yra inovacijos, kokiai kategorijai jų tarpe

priklauso informacinės inovacijos, ką vadiname informacinėmis

inovacijomis.

Įvairūs šaltiniai siūlo įvairius inovacijų

apibrėžimus, vieni jų konkretesni, kiti - labai

abstraktūs, bet visur pačia bendrąja prasme inovacijos

suprantamos kaip naujų, iki tol nebuvusių dalykų

išradimas ir įdiegimas. Iki šiol ginčijamasi inovacijos

turėtų būti suprantamos kaip naujos technologijos, kaip

konkretus rezultatas (gaminys, įrenginys ir pan.) ar kaip naujų

dalykų įdiegimo procesas. Šiame darbe inovacijos

(konkrečiai - informacinės inovacijos) bus traktuojamos kaip jau

žinomas, išrastas, turimas rezultatas - ir didžiausias

dėmesys skiriamas šių inovacijų pritaikymo būdams ir

problemoms aptarti.

Informacinėms inovacijoms kitų inovacijų tarpe pastaruoju metu

tenka vis didesnis dėmesys ir vaidmuo, jos tampa viena iš

sparčiausiai besivystančių sričių. Kaip

informacinės inovacijos šiame darbe bus suprantamos visos

inovacijos, skirtos duomenų perdavimo ir apdorojimo efektyvumui

pagerinti. Į šių inovacijų tarpą patenka visa

didžiulė kompiuterinės technikos grupė, taip pat

nemaža dalis elektronikos srityje sukuriamų gaminių.

Informacinės inovacijos priklauso techninių-technologinių

inovacijų grupei. Tai didžiausią praktinę

reikšmę turinčių ir labiausiai paplitusių

inovacijų grupė. Tai grupė, kuriai priklausančios

inovacijos, yra labiausiai apčiuopiamos ir būtent šiai grupei

sukurti ir taikomi juridinio apiforminimo (patentavimo) mechanizmai,

šiai grupei inovacijų skiriamos didžiausios įvairių

fondų lėšos.

II. Inovacijų reikšmė

Inovacijų pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse reikalingumas

maža kam kelia abejonių. Kiekvienas naujas išradimas,

leidžiantis patobulinti ir pagerinti mus supančią aplinką

iš pat pradžių sutinkamas labai optimistiškai. Bet kokia

inovacija neša savyje tokias teigamas pasekmes:

• leidžia plėsti, gerinti mokslinę bazę, kuri buvo

naudota šiai inovacijai sukurti ir bus naudojama ateityje kurti naujoms

inovacijoms;

• kyla mokslinių darbuotojų (inovacijos autorių) kvalifikacija

ir didėja jų patirtis;

• bent kuriam laikui atkreipia visuomenės dėmesį į

šios inovacijos pagalba sprendžiamą ar

išspręstą problemą (o dažniausiai, kaip rodo

praktika, inovacijos vis dėlto problemų pilnai

neišsprendžia, o jei ir išsprendžia, tai

akivaizdžiau matomos tampa kitos, labai artimos, iki tol buvusios labiau

užslėptos, problemos);

• inovacijos autorius atsiduria dėmesio centre, tokiu būdu

skatinami kažką panašaus pasiekti ir kiti potencialūs

inovacijų kūrėjai;

• sukuriamas pagrindas atsirasti daugeliui įvairias inovacijos

įdiegimo stadijas vykdančių institucijų, tokiu būdu

atsiranda naujos darbo vietos, nauji informacijos apiforminimo mechanizmai,

kas gali iššaukti inovacijas ir visai kitose, nesisiejančiose

(pavyzdžiui - organizacinėje, juridinėje) srityse;

Atkreipkite dėmesį, kad visus šiuos privalumus turi dar

neįdiegta, galbūt netgi dar juridiškai neapiforminta

inovacija. Inovacijos vertė nepalyginamai išauga kai ji pritaikoma

praktikoje, nors kaip bebūtų gaila, bet iki praktinio pritaikymo

stadijos ateina tik labai nedidelė dalis inovacijų.

Praktiškai pritaikyta inovacija papildomai įgyja dar tokius

privalumus:

• atneša firmai (įmonei, organizacijai) daugiau ar mažiau

matomą ekonominę naudą;

• gerokai sustiprina firmos pozicijas rinkoje (jos dalyje),

pažymėtina, kad be kartas nuo karto realizuojamų

inovacinių sprendimų firma negali išsilaikyti ir

įsitvirtinti rinkoje;

• inovacija, kaip taisyklė, neša savyje firmos tiekiamos

produkcijos kokybės gerinimą ar kainos mažinimą, dėl

ko išlošia galutinis vartotojas;

• paskatina kitų firmų-konkurentų inovacijų

paiešką ir diegimą ir pan.

Iš vienos pusės inovacijų reikšmę sunku pervertinti,

tačiau iš kitos pusės iškyla labai nemažas pavojus,

kad susidarius pernelyg optimistines pažiūras šiuo klausimu -

prasideda aklas inovacinių sistemų kopijavimas,

neatsižvelgiant į konkrečias ekonomines sąlygas, kas

beveik visiškai panaikina aukščiau išvardintus

praktiškai pritaikytos inovacijos privalumus.

III. Inovacinių veiksmų planavimas valstybės mastu.

Tendencijos Europos Sąjungoje

1996 m. lapkričio 20 d. Europos Komisija priėmė

Pirmąjį Europos inovacinių veiksmų planą (The

First Action Plan for Innovation in Europe) [3]. Šis svarbus

strateginis dokumentas pateikė bendrąją schemą inovaciniams

procesams Europoje skatinti, daugiausiai susitelkdamas ties

prioritetinėmis priemonėmis, kurių turi imtis Europos Komisija

kaip vykdomasis Europos Sąjungos organas.

Kodėl Lietuvai svarbios šio nedidelio leidinio idėjos ir kuo

jis gali būti mums naudingas?

Lietuva, žengdama į Vakarų Europą, susiduria ir susidurs

su tomis pačiomis politinio, ūkinio, intelektinio ir

kultūrinio gyvenimo problemomis, kurios aktualios Europos Sajungai. O

vienas iš dalykų, jaudinančių Europos politikos ir

ekonomikos plėtros ideologus, yra inovacijų gamyboje ir

paslaugų sferoje stoka. Žmonės, gavę mandatą

vienokiu ar kitokiu mastu koordinuoti Europos Sąjungos ūkį ir

mokslą, yra sunerimę, matydami, jog Europa vis labiau atsilieka nuo

pagrindinių konkurentų ‑ Jungtinių Valstijų ir

Japonijos ‑ kurdamos bei diegdamos naujas technologijas (o ypač

šis atotrūkis ryškiai matyti informacinių inovacijų

srityje, kur paskutiniu metu visas naujausias tendencijas diktuoja JAV ir

Japonija). Paradoksalu, jog Europa, išlaikydama šimtametes

universitetines tradicijas, mokslinių pasiekimų požiūriu

būdama tarp lyderių, kai kuriose srityse aiškiai pirmaudama,

komercinio įgyvendinimo sferoje praranda pozicijas.

Priežasčių esama daug. Bene lengviausiai pastebima - palyginti

menkas mokslo finansavimas Europoje: 1995 m. duomenimis, mokslui finansuoti

skirta tik apie 2% Europos bendrojo vidinio produkto, o JAV ir Japonijoje apie

2,7% BVP. Kitos svarbios kliūtys inovacijoms Europoje: menka mokslo

orientacija į pramoninius poreikius, neadekvati mokymo sistema,

nepakankamas mokslininkų ir inžinierių mobilumas, nelankstus

finansavimas bei mokesčiai, nepalanki teisinė aplinka. Tai vis

duomenys iš “Pirmojo veiksmų plano” pirmtakės “Žaliosios

inovacijų knygos” (Green Paper on Innovation) [1], kurią

pateikė Europos Komisijos komisarai M.Bangemann ir E.Cresson.

“Žaliojoje inovacijų knygoje” iškeltos tikrai aktualios

problemos, ir tai liudijo vėliau sekę gausūs aukšto lygio

debatai, kuriuose dalyvavo ir politikai, ir mokslininkai, ir pramonininkai.

Įvairių nuomonių jūroje vieningai skambėjo balsai, kad

inovacinio požiūrio deficitas yra reali Europos Sąjungai

iškilusi problema, ir ji reikalauja kompleksinio ir globalinio sprendimo.

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tarpvalstybinių

susitarimų būtinybę, akcentuota nacionalinė

įvairovė bei skirtinga regionų situacija. Akcentuota ir tai, kad

naujos technologijos - tai ir nauji gaminiai ir paslaugos, kuriančios

naujas rinkas, tai papildomos darbo vietos bei gyvenimo sąlygų

pagerinimas, taigi ir socialinių problemų sprendimas.

“Žaliosios inovacijų knygos” įžvelgtas ir iškeltas

problemas “Pirmasis veiksmų planas” paverčia strateginiais

veiksmais. Dokumento struktūra labai aiški ‑ tris

prioritetų grupes atitinka trys veiksmų kryptys:

· inovacijų kultūros skatinimas;

· inovacijoms palankios aplinkos sukūrimas;

· mokslo orientavimas į inovacijas.

Siūlomi veiksmai paskirstomi dviem lygmenimis ‑ nacionaliniu ir

tarptautiniu, t. y. Europos Sąjungos lygmeniu.

Aukštesnįjį lygmenį turėtų įgyvendinti

Europos Komisija.

Inovacijos yra minties būsena, reikalaujanti kūrybiškumo,

plataus akiračio, verslo dvasios, drąsos rizikuoti, trumpiau

sakant, inovacinis mąstymas yra dalis bendro kultūros lygio, kurio

plėtra, savo ruožtu, daug priklauso nuo švietimo ir

suaugusiųjų mokymo. Tai visų pirma yra vyriausybinio lygio

rūpestis. Švietimo ir mokymo sistemos turėtų orientuoti

į inovacinį mąstymą, ugdyti kūrybiškumą.

Viena iš Europos iniciatyvų šia linkme yra “Mokymas

informacinėje visuomenėje”, sudaranti galimybes pasinaudoti

naujausių technologijų galimybėmis žinių perdavimo

procesui gerinti. Nuolatinis švietimas reikalingas ir pramonei,

ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui, nes viena iš

kliūčių smulkiosioms inovacinėms įmonėms yra

žinių stoka ir informacijos brangumas.

Reikia kurti visuomenės remiamą inovacijų skatinimo bei

technologijų perdavimo infrastruktūrą, į šį

procesą įtraukiant ir pramonę, kuriai inovacijų

kūrimas ir įgyvendinimas tampa gyvybiškai svarbiu, norint

užtikrinti produkcijos konkurentingumą. Poreikis tarpregioniniam

bendradarbiavimui ir aukštas vadybos lygis, kurie yra neatskiriama

inovacijų kultūros dalis, turi tapti ne tik tolimos ateities

vizija, bet ir kasdieniu poreikiu.

Inovacijoms reikia ruošti dirvą. Nauji mokslo ir pramonės

santykiai formuojami ne tuščioje vietoje, o jau

nusistovėjusioje teisinėje, administracinėje ir

fiskalinėje aplinkoje. Svarbiausi teisinės sistemos darbai Europos

Sąjungoje ‑ patentinės ir kitų pramoninės

nuosavybės teisės rūšių harmonizavimas. Tai aktualu

ne tik kūrėjui, bet ir intelektinės nuosavybės

pirkėjui: abu yra suinteresuoti apsaugoti išradimą

teisinių dokumentų siena. Ir šios procedūros turi

būti pakankamai paprastos bei pigios.

Inovacijų įgyvendinimas neretai yra susijęs su didesne nei

įprasta verslo rizika, todėl kapitalas ne visada noriai suka į

inovacines įmones. Europos Sąjungos valstybės turėtų

pasirūpinti sukurti paskolų, garantijų, draudimo sistemą,

kuri skatintų rizikos kapitalo panaudojimą naujoms technologijoms

bei paslaugoms kurti. “Pirmojo veiksmų plano” autorių nuomone,

į rizikos kapitalo sferą verta kreipti draudimo ir pensijų

fondus. Ypač reikėtų skatinti tarptautinio kapitalo

panaudojimą rizikingiems projektams, sudarant jiems patrauklias

sąlygas. Vienas iš tokio patrauklumo būdų

galėtų būti rizikos pasidalinimas tarp privačių

investuotojų ir valstybės. Taip pat reikalingos tarnybos, kuriose

potencialūs investuotojai galėtų gauti daugiau informacijos

apie naujausių technologijų perspektyvumą, rinkos prognozes,

nes kol kas viena iš rezervuoto rizikos kapitalo požiūrių

priežasčių ‑ informacijos stoka.

Mokslo finansavimas vien iš valstybės saujos yra nepakankamai

efektyvus, todėl tiesioginių pramonės ir mokslo ryšių

skatinimas bei rėmimas teikia plačias papildomo mokslo finansavimo

galimybes. Reikia sudaryti teisines ir ypač finansines sąlygas

įmonėms, investuojančioms į naujų techologijų

kūrimą ar fundamentaliuosius tyrimus. Mokslinio potencialo ir

finansinių galimybių disbalansas ryškiai iškyla, kalbant

apie atskilusias kompanijas (spin-off companies), t. y. mažas

įmones, kurias sudaro “išeiviai” iš universitetų.

Turėdami stiprų intelektinį potencialą bei naujausias

mokslų žinias, jie stokoja lėšų idėjoms

įgyvendinti, o sustiprėjus finansiškai, tampa aktualiais tvirti

ryšiai su buvusia mokslo įstaiga, nes išsineštosios

žinios greitai pasensta. Valstybės parama mokslo ir technikos parkams

(kaip vienai iš verslo inkubavimo formų) padidintų tokiame

mikrosociume susibūrusių įmonių išgyvenimo galimybes.

Reikalinga visokeriopai skatinti ir kitos inovacijų paramos

infrastruktūros kūrimą bei plėtrą

Inovacijų paramos politika realizuojama ne tik nacionaliniame lygmenyje..

Ketvirtoji bendroji programa (Fourth Framework Programme), INNOVATION,

EUREKA, COST, PHARE, TACIS, MEDA bei kitos programos yra galingi tarptautinio

Europos Sąjungos bendradarbiavimo instrumentai. Tai plačios

galimybės dalyvauti bendruose projektuose su partneriais iš kitų

valstybių, keitimasis patirtimi, mokslininkų ir inžinierių

mobilumo didinimas, suaugusiųjų švietimas.

Konkretus ir lakoniškas inovacijų planas atliepia dabartinės

Vakarų Europos inovacijų poreikius ir vienydamas nukreipia

pastangas reikiama linkme.

Ir “Žaliosios knygos”, ir “Pirmojo veiksmų plano” bendras vardiklis

yra inovacijos, kurios čia suvokiamos gana plačiai. Šiandieniu

supratimu, aktualiu mokslo, technologijų ir ūkio plėtotei,

inovacijos yra:

· sėkmingas naujovių kūrimas, pritaikymas ir panaudojimas

gamyboje;

· gaminių asortimento bei jų rinkų atnaujinimas ir

praplėtimas;

· naujų gamybos, tiekimo ir platinimo metodų įtvirtinimas;

· vadybos, darbo organizavimo, darbo sąlygų keitimas.

Inovacijų gamyboje ir paslaugų sferoje rezultatas - naujų

produktų, paslaugų kūrimas, dinamiška pramonės

plėtra, rinkos nišų užkariavimas ir naujų rinkų

sukūrimas, gyvenimo lygio kilimas. Bet mokslo ir išradybos

rezultatų panaudojimo kelias ilgas ir reikalauja daug pastangų.

Todėl mūsų visuomenė, nenorinti likti technologinio,

ekonominio, socialinio ir kultūrinio progreso šalikelėje, turi

kurti palankią aplinką naujam verslui. Čia dominuojantis

koordinavimo ir skatinimo vaidmuo turėtų tekti valstybei, kurios

pareiga - formuoti inovacinėms firmoms palankią įstatymų,

ekonominę, finansinę ir informacinę bazę, trumpiau

tariant, kurti ir įgyvendinti palankią valstybinę

inovacijų politiką. Suvokimas, kad inovacijos yra valstybinio

rūpesčio objektas, Lietuvoje tik dabar tampa kūnu.

Valstybė turi suformuluoti aiškius tikslus ir būdus

užsibrėžtam tikslui pasiekti. Lietuvoje, kaip ir Europoje,

parama inovacijoms ir inovaciniam verslui turėtų tapti

visuomenės rūpesčiu. Pasaulinė pastarųjų

dviejų dešimtmečių patirtis parodė, kad

inovaciniuose procesuose didelį vaidmenį vaidina smulkaus ir

vidutinio verslo įmonės, kurios, nežiūrint kai kurių

trūkumų, efektyviai stumia technologinį progresą, kuria

ir įgyvendina daug perspektyvių idėjų. Statistika

neginčijamai įrodo, jog vienokią ar kitokią paramą

gaunančių naujų smulkiojo verslo įmonių

“mirtingumas” nepalyginti mažesnis, o efektyvumas - didesnis nei

panašių įmonių, įkurtų “laukinės rinkos”

sąlygomis.

Globalinės inovacijos švietime, pramonėje ir paslaugų

sferoje neįmanomos be didelių pokyčių žmonių

mąstyme. Per daugelį metų tvirtai įsišaknijusių

nuostatų neišmesi per vieną dieną. Todėl bene

svarbiausia - apskritai mentaliteto kitimas. Nūdienos aplinka

dažnai yra ne tik indiferentiška, bet net ir priešiška

naujiems požiūriams. Sustabarėjęs požiūris

stengiasi tvirtai užremti duris naujovių skersvėjams.

Šimtmečiais Europoje mokslas, kaip ir pats žinių

kaupimas, buvo laikomas savaimine vertybe. Didžiųjų

mokslininkų darbai paprastai neturėjo nė menkiausios

merkantiliškumo intencijos (garsios išimtys - Archimedo

išradimai). Universitetinio mokslo prestižas labai stiprus ir

dabar.

Tačiau pasaulis pasikeitė. Mokslas XX-ajame amžiuje

pasidarė labai brangus, tad aprėpti visas dabartines pažinimo

sritis negali sau leisti net pačios turtingiausios šalys.

Fundamentalusis mokslas jau turi derintis prie technologinių ūkio

poreikių, rasdamas šiame bendradarbiavime reikiamus finansavimo

šaltinius. Suvokimas, kad mokslas turi tarnauti taip pat ir aktualiems

visuomenės poreikiams, tik dabar skinasi kelią Lietuvoje. Dar

prieš porą metų žodžiai “mokslo komercializavimas”

tūlam buvo tik nieko nesakanti frazė, o neretai sukeldavo netgi

priešiškumą. Pageidavimas, kad mokslo darbai būtų

kiek galima daugiau orientuoti į praktinį panaudojimą, dar ir

dabar kartais, deja, sutinkamas kaip mokslo prestižo žeminimas.

Jeigu bus visuotinai priimta nuostata, kad mokslas turi teikti

apčiuopiamą naudą visuomenei jau šiandien (kiek tai

nekliudo jo pažintinei veiklai), valstybė ir mokslas sykiu

palengvins šiandien labai aktualios problemos ‑ finansavimo

‑ sprendimą. Nes mokslo bendradarbiavimas su pramone - tai

idėjos, pritaikomos gamyboje, ir pinigai, atlyginantys mokslui už

intelektines pastangas. Ypač tai prieinama mokslams, kurie savo

prigimtimi artimesni taikomiesiems - biologijai, medicinai, techninėms

disciplinoms. Tik reikia atsakingai pasirinkti prioritetus, nes šalies

mokslas greta pasaulinių tendencijų visų pirma

turėtų atsižvelgti į savos šalies pramonės

poreikius ir jos plėtros uždavinius.

Negana tik deklaruoti - taip, mes už inovacijas, mes už naujas

technologijas, mes už inovacinio verslo skatinimą. Net sukūrus

palankias inovacijoms sąlygas valstybės teisės,

administravimo, švietimo sferose, Lietuvoje turi būti skatinama ir

plečiama infrastruktūra, aptarnaujanti šį

sudėtingą procesą. Kai kas jau nuveikta. Keleri metai

Lietuvoje veikia įstaigos, kurių pagrindinė veiklos

užduotis - teikti visokeriopą paramą mokslo komercializavimui.

Tai Lietuvos inovacijų centras, Kauno technologijos universiteto

inovacijų diegimo centras, Mokslo ir technologijų parkas. Šiai

infrastruktūrai iš dalies galima priskirti ir Valstybinį

patentų biurą ir patentinius patikėtinius, institucijas,

teikiančias specializuotas techninės informacijos paslaugas, verslo

paramos organizacijas. Turėdami ryškesnę valstybės

paramą, šie technologijų perdavimo proceso nariai

galėtų gerokai praplėsti ar efektyviau vykdyti savo funkcijas

‑ teikti platesnes informacines paslaugas, atlikti rinkų

prognozes, įvertinti intelektinį turtą, t.y. daryti visa tai,

kuo užsiima tokio tipo organizacijos visame pasaulyje.

Sėkmingai realizuodama inovacijų politiką, valstybė sykiu

kompleksiškai sprendžia ir mokslo bei studijų,

technologijų skatinimo, švietimo, informacijos, komunikacijos ir

kitas problemas. “Pirmasis veiksmų planas” turėtų tapti

kiekvieno sprendimus priimančio Lietuvos valdininko parankine knyga.

IV. Informacinių technologijų programa Europos Sąjungoje

Europos Sąjungoje ne tik abstrakčiai kalbama apie inovacijas, bet

ir kuriamos į konkrečias sritis orientuotos programos. Čia

toliau pateikiama trumpa informacinių technologijų programos ESPRIT

apžvalga. Naujų informacinių technologijų (toliau - IT)

programa ESPRIT yra sudėtinė mokslo ir plėtros (toliau - MP)

projektų bei technologijų diegimo programa. Jai vadovauja Europos

Komisijos trečiasis Generalinis direktoratas (pramonė) (DG III,

European Commission).

Informacinės technologijos labai svarbios visoms pramonės

šakoms: jos naudojamos projektuojant gaminius, juos gaminant, nulemia

bendrovių verslo plėtojimo būdus. IT reikalingos ir

tarptautinėms korporacijoms, ir mažoms įmonėms,

siekiančioms įsitvirtinti pasaulinėse rinkose. Taigi Europos

sėkmė priklauso nuo IT pramonės įmonių teikiamų

atitinkamų produktų bei paslaugų ir nuo IT diegimo Europos

pramonėje.

Kaip veikia ESPRIT?

ESPRIT - tai viena iš specialiųjų Europos Sąjungos

Ketvirtosios bendrosios programos, kuri prasidėjo 1994-aisiais ir

tęsis iki 1998 metų, tikslinių programų (specific

programmes). ESPRIT glaudžiai susijusi su kitomis specialiosiomis

programomis, ypač su ACTS (telekomunikacijos), IMTU (pramonės bei

medžiagų technologijos) bei su Telematics Applications (telematikos

taikymas).

ESPRIT yra vadinamoji nenutrūkstama darbo programa, kuri kasmet po

išsamių konsultacijų taisoma, nurodant, kokias užduotis

reikia įvykdyti. Oficialiajame Europos Bendrijos žurnale (Official

Journal of the European Communities) skelbiami pranešimai,

kviečiantys suinteresuotus asmenis teikti pasiūlymus dėl

nurodytų užduočių. Pasiūlymai įvertinami ir

atrenkami geriausi, tinkami finansuoti. Daugeliui pramoninių MP

projektų keliamas reikalavimas, kad į projektus būtų

įtrauktos kompanijos ir mokslinio tyrimo įstaigos bent iš

dviejų Europos Sąjungos šalių.Tačiau ir kitų

šalių organizacijos turi daug galimybių dalyvauti programoje.

ESPRIT siekia, kad į programą įsitrauktų mokslininkai

iš Vidurio ir Rytų Europos, Viduržemio jūros regiono bei

naujų nepriklausomų valstybių iš buvusios Tarybų

Sąjungos.

Kokias sritis apima ESPRIT?

ESPRIT pagrindinį dėmesį skiria aštuonioms tarpusavyje

susijusioms tyrimo sritims (domenams):

1) Ilgalaikio mokslinio tyrimo (Long-Term Research) tikslas -

užtikrinti, kad nuolat būtų išlaikytas potencialas,

būtinas pramonei atnaujinti. Ši sritis atvira naujoms idėjoms

ir žmonėms, reaguojantiems į pramonės poreikius bei

neabejingiems technologijoms, nuo kurių priklausys rinkos ateitis.

2) Programinės įrangos technologijų (Software technologies)

tikslas - išlaikyti stiprią, kokybišką bazę bei

pagrindines technologijas visuose Europos ūkio sektoriuose, kurių

svarbų komponentą sudaro programinės įrangos vystymas.

3) Technologijos, skirtos komponentams bei posistemėms (Technologies for

Components and Subsystems) - sritis, susijusi su mikroelektronikos

plėtra ir panaudojimu, įrengimais, medžiagomis bei procesais,

naudojamais puslaidininkiams gaminti, taip pat su elektroninėmis

projektavimo priemonėmis ir tokiomis periferinėmis

posistemėmis, kaip duomenų įsiminimas bei atvaizdavimas.

4) Daugialypės aplinkos sistemos (Multimedia Systems) skatina kurti

technologijas ir priemones, padedančias daugialypės aplinkos

vartotojui.

Kitos keturios sritys vadinamos "tikslinėmis grupėmis" (focused

clusters). Tai projektai bei papildomos priemonės, derinamos taip, kad

būtų pasiekti tam tikri mokslinių tyrimų bei pramoniniai

tikslai:

1) Atvirų mikroprocesorinių sistemų iniciatyva (Open

Microprocessor Systems Initiative). Siekiama, kad būtų

pripažinti Europos pasiekimai gaminant mikroprocesorius bei

mikrokontrolerius ir skatinamas jų naudojimas visame pasaulyje.

2) Didelės galios kompiuteriai ir jų tinklai (High-Performance

Computing and Networking). Lygiagrečių sistemų naudojimas

manipuliuoti didelės apimties duomenimis bei vaizdu.

3) Verslo operacijų technologijos (Technologies for Business

Processes). Įmonės keičiamos bei pertvarkomos taip, kad

būtų galima geriausiai naudotis informacinėmis

technologijomis.

4) Integravimas į gamybą (Integration in Manufacturing). Didinamas

Europos apdirbamosios pramonės pajėgumas, kuris leistų

pasinaudoti galinga pasauline informacijos infrastruktūra.

1 lentelė ESPRIT skaičiais (programos biudžetas)

Technologinė sritis	mln. ECU
Technologijos, skirtos komponentėms bei posistemėms	509
Programinės įrangos technologijos	285
Didelės galios kompiuteriai ir jų tinklai	265
Integravimas į gamybą	244
Ilgalaikiai tyrimai	203
Atvirų mikroprocesorinių sistemų iniciatyva	183
Verslo operacijų technologijos	183
Daugialypės aplinkos (multimedia) sistemos	163
ESPRIT programos biudžetas 1994-1998 m. iš viso	2035

Kaip ESPRIT skatina technologijų perdavimą ir diegimą?

Didelė programos dalis – priemonės, skirtos ryšiams tarp

naudotojų ir tiekėjų didinti, rezultatams, bandomiesiems

pritaikymams skelbti, spartinti produktų ir procesų patekimą

į rinką. Dabartinėje programoje šioms papildomoms

priemonėms skirta apie 20% viso finansavimo. Bandomųjų

pritaikymų (trial applications) ir tikslinių priemonių

(leveraging actions) uždavinys - skatinti naudotojo ir tiekėjo

bendradarbiavimą. Bandomieji pritaikymai skirti naujausių

technologijų tinkamumui nustatyti. Tikslinės priemonės

palengvina naujų programinės įrangos technologijų

diegimą ir tokiu būdu papildo bandomuosius pritaikymus.

EUROPRACTICE ir FUSE priemonės skirtos kuo plačiau panaudoti

mikroelektroninius sprendimus ir skatinti didesnį pramonės

konkurentingumą diegiant tinkamas technologijas. EUROPRACTICE padeda

mokytis ir lengvai naudotis techninėmis paslaugomis, o FUSE remia

pramonės ir ypač mažas įmones, kurioms reikia

įdiegti naują elektroniką į jau esamas gamybos linijas.

Priemonės, skirtos informacinės technologijos vaidmens ir

indėlio į verslą bei pramonę suvokimui gerint (awareness

actions) skatina pramoninius vartotojus diegti rezultatus gaminant

mikroprocesorių sistemas (microprocessor systems) ir didelio našumo

kompiuterius bei "networking" (high-performance computing and networking).

European Multimedia Support Networks tinklo sukūrimo tikslai yra du:

nuolat teikti paslaugas, reikalingas Europos organizacijoms,

gaminančioms daugialypės aplinkos sistemas, daugialypės

aplinkos turinį ir/ar pritaikymą daugialypėje aplinkoje.

Programinės įrangos geriausios praktikos iniciatyvos (Software Best

Practice Initiative, arba ESSI) tikslas - skatinti programinės

įrangos plėtojimo proceso tobulinimą pramonėje, diegiant

pagrįstus ir išbandytus, bet nepakankamai taikomus metodus ir

procesus tam, kad padidėtų našumas, pagerėtų

kokybė. Geriausios praktikos tikslas - skatinti mažas įmones

didinti našumą pažangių informacinių

technologijų dėka. Geriausios verslo patirties

tinklų (Business Best Practice Networks) tikslas - steigti paramos

centrus jau esančiose organizacijose, kurie rinktų ir

platintų atitinkamą informaciją. Mokymo programų,

skirtų IT projektams (IT Project Traineeships) tikslas - mokymas,

susijęs su technologijų perdavimu, jas taikančių

asmenų bei vartotojų mokymu. Pavyzdinis tinklas (Network of

Excellence) jungia pramonę, naudotojus, universitetus bei mokslinio

tyrimo centrus, kurie gali naudotis mokslo bei technologijų perdavimo

galimybėmis. Nauja ESPRIT tarnyba PROSOMA renka išsamią

informaciją apie ESPRIT veiklos rezultatus. Jie yra pateikti CD-ROM bei

WWW tinkle. Įmonės ir verslininkai galės naudotis PROSOMA

rezultatais, ieškoti pagal didelę temų įvairovę ir

susipažinti su tokiais rezultatais, kokius juos pateikia rezultatų

savininkai (filmai, piešiniai, animacijos, interviu, produktų

demonstravimas bei išsami informacija pasiteirauti). Kitos

technologijų perdavimo priemonės susijusios su dalykinių

seminarų organizavimu, inovacijų perdavimo centrais (Innovation

Relay Centres), kuriems padedant naujovių kūrėjai

bendradarbiauja su verslininkais, tarptautines pramoninių vizitų

(industrial visits) programas, priemones, kurių tikslas - sudaryti

mažosioms įmonėms galimybę pasinaudoti rizikos kapitalu

bei kitomis finansavimo formomis.

Kaip ESPRIT gauna informaciją apie pramonės poreikius?

Kadangi ESPRIT pagrindinį dėmesį skiria pramonės

reikalavimams, darbo programos sritys ir užduotys privalo būti

paremtos nuolatiniu dialogu bei santykių palaikymu su informacinių

technologijų naudotojais ir tiekėjais. Tai daroma įvairiais

būdais, pasitelkiant:

a) patariamąsias pramonės kolegijas (Industrial Advisory Panels),

kurios teikia rekomendacijas iš IT naudotojų pozicijų;

b) nuolatines darbo programas, kurios kasmet koreguojamos;

c) pramonines grupes, kurios vadovauja kuriant technologijas ir teikia

atsiliepimus;

d) pramoninius bandomuosius pritaikymus;

e) geriausios praktikos iniciatyvas (tokias kaip ESSI) bei pirmojo

naudotojo priemones (tokią kaip FUSE);

f) pramoninio mokymo bei perkvalifikavimo priemones (tokias kaip

EUROPRACTICE), ACTS bei Telematikos taikymą;

g) kvietimus teikti pasiūlymus, remiantis pramonės poreikiais;

h) šalių, kurios nėra Europos Sąjungos narės,

įtraukimą į programą, 5-10-ies metų trukmės

scenarijų, kuriame būtų numatytas tam tikrų pramonės

sektorių poreikis informacijos bei ryšių technologijoms. [5]

V. Strateginė technologijų vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos

aktualijos.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo kad sukūrus inovaciją jos

įdiegimas yra smulkmena. Tačiau tai daug ilgesnis kelias, negu

daugelis mano. Efektyvi strateginio inovacinio projekto vadyba yra raktas,

kuris leidžia sumažinti rizikos kainą, bendras išlaidas

ir "laiką nuo technologijos iki rinkos" bet kuriai naujai technologijai.

Kalbant apie strateginę technologijų vadybą, tokie

įrankiai, kaip inovacijų teorija, technologinės kreivės,

technologijų pakeičiamumas, rinkos ir technologijų matricos

turi būti naudojamos analizuojant situaciją, tačiau pas mus

tai nauji ir mažai girdėti dalykai. Vienas iš pradinių

etapų tam, kad suprastume komercinį inovacinį procesą,

yra skirtumo tarp technologinės inovacijos ir komercinės inovacijos

suvokimas. Technologinė inovacija gali būti apibrėžta

kaip technologinis pakeitimas t. y. inovacija technologiniu

požiūriu yra technologinis pakeitimas verslo požiūriu.

Inovacija verslo požiūriu yra naujas gaminys, procesas ar paslauga,

kuri įgauna komercinę vertę ir sukuria pajamas. Toliau

kalbėsime apie inovaciją iš verslo pozicijų, akcentuodami

procesą, susietą su potencialiai stambiomis inovacijomis.

1 pav. Mikrosistemų technologijų inovacinio proceso modelis.

Tokios inovacijos gali būti naujos visa apimančios technologijos,

kurios iš esmės pakeičia esamus rinkoje produktus arba sukuria

naujus žymius rinkos segmentus ir tuo skiriasi nuo inovacijų,

tolygiai gerinančių rinkoje esančius produktus.Tokios stambios

inovacijos paprastai yra valstybinės ekonomikos vystymo strategijos

dalis.

Kaip pavyzdys pateikiamas ir analizuojamas naujų, potencialiai

stambių inovacijų, tokių kaip mikrosistemų technologijos,

inovacijos proceso modelis. Mikrosistemų technologijos - viena iš

informacinių inovacijų sričių. Tam, kad geriau

būtų suprantamas perėjimas nuo technologinių

pakeitimų prie komercinės inovacijos, pasinaudosime inovacinio

proceso grafiniu modeliu, pavaizduotu 1 pav. [2]

Modelis pateikia keturių pagrindinių inovacinį procesą

lemiančių veiksnių vaizdą:

1) Tai inovacinio proceso technologinis spaudimas. Jis parodo esamą

specialios technologijos padėtį ir egzistuojantį gamybinį

procesą, kuris gali būti panaudotas inovacijai realizuoti.

Dažniausiai inovacijos "įšokuoja" į rinką,

naudodamosis esama bazine technologija. Mikrosistemų technologijų

atveju tai žymia dalimi gali būti integrinių schemų

technologijos. Tai sumažina technologinę naujo produkto gamybos

kainą bei riziką.

2) Socialinis arba rinkos poreikis inovacijoms parodytas apačioje.

Rinkos poreikis gali būti- valstybės interesai gamybai, valstybei

priklausančių sferų reguliavimas (pvz. gamtosauga, medicina),

taip pat komercinis rinkos poreikis arba neužpildyta rinkos niša.

3) Firmos vidinė struktūra, iš vienos pusės,

priešinasi inovacijai, bet, iš kitos pusės, siekdama

strateginių tikslų, jų ieško. Ir tai gali būti

vienas iš svarbiausių inovacinio proceso sėkmę

lemiančių veiksnių.

Dėl gana sudėtingos ir chaotiškos firmos inovacinės

struktūros analizuoti inovacinį procesą firmoje yra gana

sudėtinga. Ir kuo inovacija yra radikalesnė bei turi didesnę

komercinę vertę, tuo inovacinis procesas sulaukia didesnio

pasipriešinimo ir ilgiau trunka.

Tačiau yra du dominuojantys tokių naujų ir radikalių

technologijų, kaip mikrosistemų technologijos, veiksniai, kurie

suderinti duoda didžiulį efektą inovacijos procesui. Tai

išorinis - efektyvios vyriausybinės politikos poveikis ir vidinis -

firmos komercializuojamo produkto pobūdis, kuris gali būti

"superproduktas- rinkos lyderis", ir kurio rinka jau pageidauja. Šie du

veiksniai gali labai smarkiai sumažinti firmos inovacinio proceso

riziką. Aktyvi vyriausybės politika - finansiškai remti

atrinktus projektus - smarkiai sumažina firmos riziką ir

stimuliuoja inovacinių produktų diegimą. "Superproduktas-

lyderis" dažniausiai nugali vidines firmos kliūtis inovacijai ir

komercializuojamas. Tačiau, savo ruožtu, netinkamai atliekama

vyriausybės finansuojamų produktų ekspertizė atneša

nuostolius valstybei, nesukurdama produkto ir bazės tolimesniam

ekonomikos augimui. Vyriausybės finansuojami taikomieji tyrimai turi

būti atrinkti taip, kad tyrimų rezultatais galėtų

pasinaudoti platūs visuomenės sluoksniai ir stimuliuotų

inovacijų augimą.

"Produkto lyderio" pavyzdys gali būti pagreičio jutiklis, kuris

labai greitai buvo įdiegtas automobilių pramonėje apsaugoti

vairuotoją smūgio metu, išpučiant prieš jį

pagalvę. Iš esmės tai stimuliavo automobilių gamybos

technologijos šuolį.

Radikalių produktų inovacinis procesas tęsiasi ilgai: nailono

pluoštui įdiegti reikėjo 11 metų, kserografijai- 13

metų, bevieliui telefonui- 8 metų.

Inovatorius pačioje inovacinio proceso pradžioje turi gerai suvokti

ir nustatyti ne tik technines galimybes, bet ir potencialų poreikį.

Vykstant inovaciniam procesui, ir idėjai virstant prototipu, techniniai

projekto ir gaminio aspektai darosi svarbesni, tačiau sėkmingas

inovatorius visada seka rinkos poreikius. Rinkos jėgos daro

stiprią įtaką, ypač kai inovacinis procesas pasiekia

komercializacijos ir inovacijos fazę. Tai fazės, kada firmos

atlieka produkto rinkos bandymus ir derina produktą rinkos poreikiams.

Šiame etape bendradarbiavimas tarp gamybos ir marketingo pusių

firmoje yra kritinis. Daug gerų idėjų miršta šiame

etape.

Kita jėga, kuri įtakoja inovacinį procesą, yra rinkos

poreikis. Rinkos poreikis sukuria jėgas, kurios savo poreikiu traukdamos

į rinką naujus produktus, skatina jų kūrimą. Rinkos

poreikio įtaka inovaciniam (verslo prasme) procesui dažnai yra

lemiama ir svarbesnė už naujo produkto technologinį

potencialą. Inovatorius turi nustatyti kuriamo produkto poreikį

pačiuose įvairiausiuose rinkos segmentuose. Poreikiai

mikrosistemų technologijų produktams gali būti suskirstyti

į tris sritis -vyriausybės, gynybos ir rinkos komercinius

poreikius. Valstybiniai poreikiai (gynyba, medicina, gamtosauga). Šiuo

atveju vyriausybė užsako ir perka produktus iš juos

kuriančių firmų. Naujiems produktams kurti ir inovacijoms

stimuliuoti svarbu yra ir reguliuojanti vyriausybės funkcija. Derinantis

prie Europos standartų gamtos apsaugos, darbo saugos, medicinos ir t. t.

srityse bei priimant atitinkamus įstatymus, augs ir rinkos segmentai,

reikalaujantys naujų mikrosistemų technologijų produktų,

pvz. darbo vietos oro kokybės analizatorių ir t. t. Vyriausybė

turėtų stimuliuoti vietinių firmų inovacinę

veiklą šiose srityse, siekdama užtikrinti vietinės

pramonės ir užimtumo augimą vietoje importo, kuris tik didina

Lietuvos kapitalo išvežimą į užsienį ir skatina

nedarbą. Bendra mikrosistemų technologijų produktų rinkos

augimo tendencija atlikta [ 4 ], pateikta 2 pav.

2 pav. Mikrosistemų technologijų produktų rinkos augimo

tendencija

Kyla natūralus klausimas: kodėl procesas nuo technologinio

pasikeitimo iki verslo inovacijos yra toks ilgas? Viena priežastis -

firmų konservatyvumas ir nenoras keisti veikiantį technologinį

procesą bei su tuo susijusi rizika. Rizikos baimė priklauso nuo

firmos kuriamos strategijos, nuo to, kaip ji susipažinusi su nauja

technologija bei rinkos poreikiais. Firmos kuriama strategija turi

įtakos inovaciniam procesui. Firmos strategija gali būti orientuota

į poziciją rinkoje arba į turimus resursus. Firmos,

orientuotos į poziciją rinkoje, riziką mato kaip santykį

tarp firmos technologinių galimybių ir galimybių įsigyti

pranašumą rinkos segmente, kuriame jau vyksta konkurencija. Be

abejo, daug ką lemia žmogiškas veiksnys, todėl yra

firmų pionierių, greitų pasekėjų,

priešininkų ir tokių, kurios "kartu su visais". Tam, kad

įvertintų galimą inovacinę riziką, firmos naudoja

technologija/rinka matricą. Maža rizika reiškia, kad firma

inovacinį produktą gali realizuoti tik praplėsdama savo

tradicines technologijų galimybes ir užimdama žinomos rinkos

segmentą. Naujas produktas ir naujos rinkos reiškia didesnę

riziką, tačiau sykiu ir didesnį pelną sėkmės

atveju.

Iš atliktos analizės darosi aišku, kad ir firmos, ir

valstybės politika technologiniams pokyčiams finansuoti

turėtų remtis orientacija į minimalią investicijos

riziką. Tačiau, savo ruožtu, bendra pasaulinių

technologijų keitimosi tendencija rodo, kad artėjame prie

naujų radikalių inovacijų. Tai reiškia, kad pasaulyje

vyksta technologiniai pasikeitimai, kurie ateityje atneš naujų

radikalių inovacijų verslo prasme. Būtent, rinkoje ims

dominuoti nauji informacinių technologijų produktai, multimedia

komunikacijos, mokymo poreikis ir reikšmė bei su juo susijęs

verslas. Matyt, sėkmingiausios inovacijos bus tos, kurios bus

pajėgios sumažinti produktų kainą bei užtikrinti

išskirtinę kokybę. Tokiu būdu daugelis esamų

produktų bus pakeisti, ir informacinės technologijos, matyt, bus

viena iš tokių visa apimančių inovacijų.

Nemažai technologijų raidos analitikų esamų ir

būsimų naujų technologijų potencialą, remdamiesi

istorine analize, vaizduoja S kreive:

3 pav. Mikrosistemų technologijų raidos kreivė (čia MST -

mikrosistemų technologijos).

Palyginę 2 pav. pavaizduotas mikrosistemų technologijų

dabartinę augimo kreivę su kreive 3 pav. drąsiai galime

teigti, kad mikrosistemų technologijos, o kartu su jomis ir visa

informacinių technologijų grupė (buvo nagrinėjama tik

siaura informacinių technologijų dalis - mikrosistemų

technologijos - kaip standartinis pavyzdys.Tie patys aptartieji dėsniai

ir tendencijos galioja ir visai informacinių technologijų grupei)

šiuo metu praeina tik vidurinį etapą. Vadinasi, ši sritis

yra labai patraukli investuotojams.

Kompetencija pagrįsto strateginio planavimo esmė yra teisingai

nustatyti, kuriame taške esame šiuo momentu. Todėl, jei firma

ar vyriausybė finansuoja technologiją, kuri yra šios 4 pav.

pavaizduotoje S kreivės pirmojoje dalyje, tai tikėtis greito

sėkmingo investicijų grįžimo, realizuojant produktą

rinkoje, vargu ar galima. Tai strateginė investicija, kuri

sėkmingiausia yra kreivės kilimo pradžioje. Tačiau

investuoti į technologiją, kuri yra S kreivės viršuje,

reiškia investuoti, kada rinkoje jau įsitvirtinę konkurentai.

Investicijos į technologijas, kurių S kreivė seniai

pasiekė viršutinę ribą, yra investicijos į

praeitį su garantija, kad investicijos negrįš. Tai dabar ir

daro daugelis buvusių didžiųjų gamyklų, bandydamos

plėsti senas technologijas, valstybei sėkmingai dalinant jiems

lėšas. Rezultatai valstybės mastu bus aiškūs po

kelerių metų, nors daug kas aišku jau dabar.

Pavyzdys iš pramonės istorijos: pasirodžius tranzistorių

technologijai, kai kurie vakuuminių lempų gamintojai investavo

pinigus į vakuuminių lempų tobulinimą, nesuvokdami

artėjančios naujos eros ir sąlyginai greitai bankrutavo. Tie,

kas investavo į puslaidininkių technologiją,

užėmė rinkos lyderių pozicijas. Šiandien

technologiniai pokyčiai yra dar spartesni. Ir nežiūrint

sėkmingo vakuuminių kineskopų ir su jais susijusio verslo,

vargu ar būtų tikslinga firmos strategiją grįsti

vakuumine technologija. Greičiausiai jas pakeis šaltų

katodų matricų arba skystų kristalų ekranai. Taigi

Lietuvos kineskopų bei atlenkimo sistemų gamintojai, matyt, gyvena

savo saulėlydį.

Iš S kreivės analizės matyti kad šiandien investavimas

į informacines technologijas yra labai daug žadantis. Trumpiau

sakant, svarbu ne bendras ekonomikos ir inovacijos ryšys, bet firmos

perspektyva, ko firmos galėtų tikėtis iš valstybės,

esant greitiems technologiniams pokyčiams. Firmos sėkmę

inovaciniame procese pirmiausiai lemia jos strateginė orientacija.

Firmos turi planuoti sėkmingas inovacijas. Antra - konkurencija yra

varomoji inovacijų jėga, ir firma turi pati kurti kitų

inovacijų galimybę. Ir technologinė pažanga, ir lyderio

vaidmuo sukuriami tinkamos firmos vadybos, bet ne Vyriausybės politikos

dėka. Žinoma, firmos turi naudotis Vyriausybės teikiamomis

galimybėmis, bet jos taip pat turi nuolat siekti savo produktams ar

technologijoms naujų galimybių rinkoje. Savo ruožtu naujoms

technologijoms vystantis spartės ir konkurencija tarp inovacinių

produktų. Kuri technologija jos viduje bus sėkmingiausia, dar kol

kas sunku pasakyti.

Apibendrinant technologinių pokyčių ir inovacijų

problemą, reikia pasakyti, kad ir valstybė turi turėti savo

technologinę - inovacinę strategiją, nes tai yra

valstybės, kaip ir firmos, išgyvenimo rinkos sąlygomis arba

bankroto problema. Kokį inovacinį savo, kaip valstybės,

produktą Lietuva ruošiasi pateikti negailestingos globalinės

konkurencijos sąlygomis tarptautinei XXI amžiaus rinkai? Ir ar gali

valstybė, kaip ir firma, sėkmingai konkuruoti, jei jos darbuotojai

nesuvokia firmos strateginių tikslų. Valstybė, kaip ir firma,

negali būti konkurentiška visose srityse. Laikas būtų

kvalifikuotai įvertinti technologinį valstybės

potencialą, apsibrėžti prioritetines inovacijų kryptis ir

bent tas lėšas, kurias Lietuva pajėgi skirti naujoms

technologijoms vystyti, investuoti į tai, kas potencialiai gali duoti

naudą. Tačiau tam reikalinga kompetencija pagrįstas

valstybės valdymas ir tam tinkami žmonės. 4 pav. S

kreivės pradžios ar dar ankstesnių technologijų

kūrėjai nesukurs gaminių, kurie bus konkurentiški,

artėjant į S kreivės viršutinę dalį.

Tačiau valstybės politika turi būti visose srityse (mokslo,

švietimo, ekonomikoje) orientuota į tai, kad sudarytų tam

prioritetines sąlygas. Dabartinė Lietuvos mokslo, švietimo,

pramonės finansavimo sistema akivaizdžiai orientuota į S

kreivės pradžios žmonių ir technologijų

finansavimą. Tai nėra investicijos į ateitį, bet ateities

“pravalgymas”.

VI. Išvados

Kaip paminėta anotacijoje, kursinio darbo tikslas buvo

išnagrinėti informacinių inovacijų įdiegimo

aspektus, problemas, aptarti būdus ir nušviesti bendras vystymosi

tendencijas šioje srityje.

Atliekant visų pirma Europos Sąjungos šiuo klausimu

paruoštų dokumentų analizę išryškėjo

keletas esminių šių dokumentų trūkumų:

1) Pats didžiausias ir pagrindinis - labai daug nekonkrečios

informacijos, medžiagos, neturinčios aiškaus tikslo, o tik

abstraktūs samprotavimai šia kryptimi. Atsižvelgiant į

tai, kad didelis biurokratinis aparatas ir dokumentų gausa yra viena

iš skaudžiausių greito inovacijų įdiegimo

problemų (tą pripažįsta ir patys Europos komisijos

nariai), nematyti konkrečių pastangų stengiantis tai

išspręsti.

2) Šis trūkumas siejasi su pirmuoju - tai daug iš esmės

tą patį dalyką nagrinėjančių, tačiau

skirtinguose lygiuose institucijų ir silpnas jų tarpusavio darbo

koordinavimas.

3) Nors ir remiamasi nuorodomis į kitus dokumentus, tačiau

nuorodų sistema per daug sudėtinga, ko pasekmėje pasimeta

pagrindinė dokumento esmė ir tikslas, kuris siekiamas jį

išleidžiant, nėra įvykdomas.

Žinoma, šio darbo tikslas nebuvo atlikti tokios analizės,

tačiau tiesiog norisi pareikšti savo nuomonę.

Informacinių inovacijų įdiegimo aspektai, būdai,

problemos šiame darbe atskleisti gana plačiai ir panagrinėti

įvairiais lygiais. Pažymėtina, kad kuo žemesniu lygiu

atliekama inovacijų analizė - tuo ši analizė tampa

konkretesnė, daugiau siejasi su praktika. Malonu pažymėti, kad

tokie tyrimai atliekami ir Lietuvos autorių. Nors kol kas tai tik

pirmieji žingsniai, bet jau bandomos daryti, remiantis naujausiomis

teorijomis, bendravalstybinio masto analizės, atliekama vyriausybės

politikos kritika (gana konstruktyvi) ir atsižvelgus į ją

manau duotų labai apčiuopiamų ir naudingų rezultatų.

Ypač tai svarbu šio darbo objekto - informacinių

inovacijų srityje, kurios, kaip jau buvo minėta aukščiau

darbe, šiuo metu praeina savo didžiausio intensyvumo etapą ir

yra labiausiai patrauklios investavimui. Neturint šiuo klausimu

aiškios valstybinės politikos (tai, deja dabar ir yra, ką

galiu konstatuoti ir iš savo praktinio darbo šioje srityje

patirties) artimiausioje ateityje Lietuva neišnaudos labai

aiškių ir patrauklių galimybių gerinant bendrą

gyvenimo lygį respublikoje.

VII. Literatūros sąrašas

1. Europe council. Green paper on innovation, 1995

2. V.Snitka Pažangių technologijų inovacinis procesas ir

komercializacija, “Inovacijų apžvalga” Nr. 5-6, 1997 balandis-

rugsėjis

3. Europe council. The First Action Plan for Innovation in Europe, 1996

4. Marone, J. Winnings in High Tech Markets. Boston: Harward Business

School Press, 1993

5. George Metakides, Esprit Direktoriaus pranešimas, III GD

(Pramonė), Europos komisija, 1994

VIII. Priedai